Endometriozė yra lėtinė liga, kai gimdos gleivinę primenantis audinys — endometriumas — auga už gimdos ribų. Šis audinys dažniausiai randamas kiaušidėse, kiaušintakiuose, dubens pilvaplėvėje, tačiau retesniais atvejais gali paveikti ir žarnyną, šlapimo pūslę ar net plaučius.
Svarbu žinoti: endometriozė nėra psichosomatinė liga ar normali mėnesinių ciklo dalis. Tai mediciniškai dokumentuota lėtinė liga, reikalaujanti gydymo.
Kaip ji vystosi?
Kiekvieną mėnesį, kaip ir normali gimdos gleivinė, šis audinys reaguoja į hormoninius ciklo pokyčius: storėja ir kraujuoja. Tačiau kadangi jis yra ne gimdoje, kraujui nėra kur išeiti. Tai sukelia uždegimą, randų susidarymą ir skausmą.
Ilgainiui gali susidaryti endometriomės — su krauju užpildytos cistos kiaušidėse — arba suaugimas tarp organų, sukeliantis lėtinį skausmą ir vaisingumo problemas.
Stadijos
Amerikos reprodukcinės medicinos draugija (ASRM) išskiria keturias endometriozės stadijas:
- I stadija (minimali) — nedaug paviršinių židinių, jokių sąaugų
- II stadija (lengva) — daugiau židinių, paviršinių sąaugų
- III stadija (vidutinė) — daugybiniai gilūs židiniai, cistos kiaušidėse
- IV stadija (sunki) — didelis paveiktų audinių kiekis, glaudus organų suaugimas
Stadija ne visada atspindi skausmo intensyvumą. Moterys su I stadija gali jausti stiprų skausmą, o su IV stadija — minimalų.
Kiek moterų serga?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad endometrioze serga apie 10% vaisingo amžiaus moterų. Tai apie 190 milijonų moterų pasaulyje. Lietuvoje, remiantis šiuo rodikliu, liga gali paveikti 42 000–63 000 moterų.
Dėl ilgo diagnostikos vėlavimo — vidutiniškai 7–12 metų Lietuvoje — tikrasis sergančiųjų skaičius greičiausiai yra didesnis nei oficialiai diagnozuotų.